Dizziunariu Traina

Nuovo vocabolario siciliano-italiano (1868)

Beneplàcitu.

  • s. m. Libito, piacimento, consentimento: beneplacito.
  • a beneplacitu, modo avv.: a beneplacito, ad arbitrio.

Sta paggina utilizza materiali di Wikisource Talianu, ca veni pubblicatu sutta la licenza CC BY-SA 4.0.